Lietuvių kalbos dienų veiklos

Lietuvių kalbos dienų veiklos

Vasario-kovo mėnesį „Saulėtekio“ progimnazijos 5-8 klasių mokiniai intensyviai tobulino pažinimo, pilietiškumo ir kūrybinę kompetencijas lietuvių kalbos pamokose. Mokiniams buvo pasiūlytos trys veiklos, skirtos lietuvių kalbos dienoms paminėti: dailyraščio konkursas „M. K. Čiurlionio pėdsakais“, kūrybinė užduotis „(Ne)spalvoti pasakojimai“ (naudojant vizualinio mąstymo strategiją) ir viešojo kalbėjimo įgūdžių lavinimui „Lietuvių kalbos simbolis“. Veiklos užtruko ilgiau nei planuota, tačiau laikas nebuvo sugaištas veltui.

Pirmoji užduotis – dailyraštis – nustebino moksleivius ir privertė paplušėti. Pasirodo, ranka rašyti ne taip ir paprasta, reikia įgūdžių ir pastangų, gerokai pavargstama, tačiau kartu ir labai smagu matyti savo darbo rezultatą. O dar įdomu vertinti, rinkti dailiausiai rašančius. Užteko laiko ir prisiminimų apie M. K. Čiurlionį ištraukai aptarti, paanalizuoti. Rašant skambėjo kompozitoriaus kūrinių ištraukos.

Antroji užduotis parengta remiantis VMS (vizualinio mąstymo strategija). Moksleiviams buvo pasiūlyta pasirinkti vieną iš nespalvotų fotografijų, įsigilinti į tai, kas joje „vyksta“, ir aprašyti tai kuo vaizdingiau, įdomiau. Taip buvo sukurti trumpi pasakojimai, novelės, siaubo istorijos, miniatiūros, meilės istorijos. Mokiniai sakė, kad sunkiausia buvo nenutolti nuo nespalvoto vaizdo ir kartu jį nupasakoti įdomiai, vaizdingai, rasti savo požiūrio kampą.

„Lietuvių kalbos simbolis“ iš pradžių daugelį truputį nugąsdino – juk reikėjo rasti arba sukurti savo simbolį, suteikti galbūt paprasčiausiam daiktui naują prasmę ir savo idėją išplėtoti bei tinkamai pristatyti. Visgi septintokai ir aštuntokai užduotį įveikė. Paskirtą dieną ant stalo rikiavosi daiktai, kuriuos mokiniai nusprendė pasirinkti kaip lietuvių kalbos simbolį: knyga, maldynas, asmens dokumentas, žiedas, rožančius, lazda, nosinės, tautinių rūbų detalės, vyšnių kompotas, žvakė, rašalo kapsulė, giminaičio, pasirinkusio kalbėti lietuviškai net nepalankiausiose sąlygose, nuotrauka, akmuo, gintarai, kvepalai... Ir visi pasirinkimai buvo pagrįsti, motyvuoti, tinkamai viešai pristatyti.

Apibendrinant refleksijas galima teigti, kad šios veiklos mokiniams buvo naudingos, patrauklios, skatinančios kūrybiškumą, domėjimąsi gimtąja kalba. Jų metu moksleiviai ne tik pasinaudojo įgytomis dalyko žiniomis ir jas pagilino, bet ir ugdėsi svarbias kompetencijas.